kaires_puses_index
 
 
  
  

 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 





Prisijungimas gyventojams
Prisijungimas

Prisijungimas Gyventojams

Maudynių sezonas – gyvybiškai svarbūs patarimai, kaip saugiai mėgautis vandens pramogomis

Prasidėjus vasarai ir maudynių sezonui, itin daug iššūkių kyla medikams, gelbėtojams ir, be abejo, visuomenės sveikatos specialistams. Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras „Vilnius sveikiau“ maudynių sezono atidarymo proga startuoja su saugaus elgesio vandenyje informacijos ciklu, kurio tikslas priminti gyventojams, kaip saugiai mėgautis pramogomis vandenyje.


„Vilnius sveikiau“ specialistai atkreipia dėmesį, kad nors vandens pramogos yra puikus ir sveikatai palankus laiko leidimo būdas, labai svarbu žinoti ir atsakingai paisyti saugaus elgesio prie vandens taisykles.


Vandens telkinių kokybė puiki: pasimėgaukite pramogomis

Liepos 2 d. mieste ir Liepos 5 d. Vilniaus rajone atlikti maudyklų vandens kokybės mikrobiologiniai tyrimai parodė, kad vandens kokybė yra puiki. Buvo tikrinamos šios vietos: Valakampių (I ir II paplūdimiai), Tapelių (I ir II paplūdimiai), Balžio ežero (I ir II paplūdimiai), Balsio, Gelūžės ir Salotės ežerai bei Žirmūnų g. 93C esanti maudykla, Ilgučio, Gėlos, Asvejos, Vilnojos, Minkelių, Riešės ir Elniakampio ežerai ir Prūdiškių tvenkinys. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis, ištirtų parametrų vertės atitinka Lietuvos higienos normos HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimus ir yra puikios kokybės.


Vanduo Vilniaus regione saugus – kaip pasirūpinti savo saugumu?

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, paskendimai yra trečioje vietoje tarp visų atsitiktinių mirties priežasčių pasaulyje. Nors tai yra mirtys, kurių galima išvengti, 2020 m. netekome net 16 sostinės gyventojų. Vilniaus mieste per pastaruosius 10 metų skendimų statistika gerėjo – ženkliai sumažėjo vyrų ir jaunų žmonių iki 29 metų amžiaus mirčių. Visgi, kaip ir pasaulyje, vyrų paskęsta tris kartus daugiau nei moterų.


Kokios yra pagrindinės skendimų priežastys?

Vienas iš pagrindinių atsitiktinių paskendimų rizikos veiksnių, be širdies ir kraujagyslių ligų, yra alkoholio vartojimas prie vandens telkinių. Per pastaruosius dvejus metus net 45 proc. paskendusių vilniečių kraujyje buvo rasta alkoholio. Maudytis apsvaigus nuo alkoholinių gėrimų yra labai pavojinga, nes tokios būsenos žmogaus koordinacija, reakcija ir aplinkos pojūtis yra sutrikę. Žmogus gali nejausti šalčio, nesuvokti gylio bei atstumo – dėl visų šių padarinių padidėja rizika paskęsti.

Dar viena skendimų priežastis – plaukimo įgūdžių stoka. Nemokantiems plaukti rekomenduojama maudytis kuo arčiau kranto ar prieplaukos. Svarbiausia, kad nemokantys plaukti maudytųsi tokiame vandens gylyje, kuriame kojomis siekia dugną. Būtina atminti, kad prie vandens esantys mažamečiai vaikai negali likti be priežiūros, net jei ir moka plaukti.


Pagrindinės saugaus elgesio prie vandens taisyklės:

  • Plaukiokite tik iki gylį ribojančių plūdurų – atkreipkite dėmesį į paplūdimyje esančius perspėjimo ženklus ir įspėjamąsias vėliavas.
  • Maudykitės tik gelbėtojų prižiūrimose vietose – jei pradėsite skęsti, šalia esantis žmogus gali padėti.
  • Maudykitės tik šviesiu paros metu.
  • Maudykitės tik būdami blaivūs – apsvaigęs žmogus neadekvačiai reaguoja į aplinką bei pervertina savo galimybes.
  • Į nepažįstamą ar seklų vandens telkinį iš pradžių briskite, o ne nerkite ar šokite. Nėrimas į vandenį galva į priekį yra viena dažniausių galvos ir kaklo traumų priežasčių.
  • Įkaitę saulėje nešokite į vandenį staiga, pirmiausia apsišlakstykite – įkaitusį kūną staiga panardinus į vandenį, raumenis gali sutraukti mėšlungis.
  • Vandenyje raumenis sutraukus mėšlungiui stenkitės nepanikuoti, net ir ištikus mėšlungiui galima valdyti galūnę – įtempus raumenį parplaukti į krantą.


Staigi širdinė mirtis vandenyje

Lietuvos širdies asociacija nurodo dar vieną paskendimo priežastį, kurią labai svarbu paminėti, – neretai vandenyje ištinka staigi širdinė mirtis. Širdies ir kraujagyslių ligomis dažniau serga vyresni žmonės. Rizika susirgti vyrams sparčiai didėja nuo 40 metų, moterims – nuo 50 metų.

Išanalizavus vilniečių paskendimų statistinius duomenis pagal amžiaus struktūrą, paaiškėjo, kad net 75 proc. paskendusiųjų buvo 40–69 metų amžiaus vilniečiai. Širdis sustoti vandens telkiniuose gali dėl kelių priežasčių. Viena iš jų – gyvybei grėsmingi ritmo sutrikimai dėl atsako į šalčio šoką. Gali įvykti ir gyvybei pavojingas nėrimo į vandenį atsakas. Šaltam vandeniui kontaktuojant su žmogaus veidu bei sulaikius kvėpavimą ilgesniam laikui, retėja širdies susitraukimų dažnis, blogėja &sca